- šventvagis
- 1 šveñtvagis, -ė smob. (1) K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, šventvãgis (2) NdŽ; Sut, N, L, L599, LL243, šventvagỹs, -ė̃ (3b) BŽ507 1. šventų dalykų niekintojas: Duok man žmogų latrą, piktą, palaidūną, piktadėją, šveñtvagį, … kursai nenorėtų laimiai gyvent DP200. Nelaimūs žmonės, kurie išvest davės svetimmoteriui, kreivaprisiegnykui ir šventvagiui prakeiktam DP566. Šventvagių delnas altorius senovės išgriauja V.Kudir. 2. NdŽ bažnyčios, šventų daiktų vagis: Kas vagia pašvęstus daiktus, tas šventvãgis J. Štai kielikas, monstrancija… Tas šventvagys atsinešęs rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.